Ar plastinė chirurgija tinka visiems? Ribos tarp grožio ir priklausomybės

Plastinė chirurgija šiandien jau seniai nėra tabu – tai įprasta grožio priežiūros dalis, kurią renkasi tūkstančiai žmonių visame pasaulyje. Krūtų didinimas, nosies korekcija, akių vokų pakėlimas, pilvo plastika – šios procedūros padeda žmonėms jaustis geriau, išlaisvinti save nuo kompleksų ir drąsiau gyventi.

Sveika motyvacijaĮspėjamieji ženklai
Aiškus, ilgalaikis kompleksasStaigus sprendimas po emocinės krizės
Noras keistis dėl savęsNoras keistis dėl kitų (partnerio, aplinkinių)
Realistiški lūkesčiaiĮsivaizdavimas, kad operacija „išgelbės gyvenimą“
Stabilus emocinis laikotarpisNuolatinis nepasitenkinimas savimi, per dažni pokyčiai
Bendradarbiavimas su chirurguNenoras girdėti chirurgo rekomendacijų ar atsisakymo

Ne kiekvienas, kuriam „kažkas nepatinka“, yra tinkamas kandidatas

Nors operacijos šiandien techniškai prieinamos daugeliui, profesionalūs plastikos chirurgai žino – ne kiekvienas pacientas, atėjęs į konsultaciją, iš tikrųjų pasiruošęs chirurginiam pokyčiui. Pasak plastikos chirurgo Vytauto Jankūno, tai – viena svarbiausių gydytojo atsakomybių.

„Dažnai sakau aš ne parduodu operacijos, aš sprendžiu, ar žmogui jos reikia. Jei matau, kad noras keistis kyla iš nestabilios emocinės būsenos, nuolatinio nepasitenkinimo savimi ar nerealistiškų lūkesčių – sustoju. Tai nėra estetika, tai – psichologija.“

Tamsiame fone ant taburetės sėdi vyras su tamsiu kostiumu ir raštuotu kaklaraiščiu, šypsosi ir žvelgia į šoną, rankas atsipalaidavęs atremdamas į kelius, galbūt mąstydamas apie grožio ribos ar plastinės chirurgijos poveikį.
Plastikos chirurgas Vytautas Jankūnas

Anot gydytojo, vis daugiau žmonių ateina ne ieškoti balanso su savo išvaizda, o bandydami spręsti giluminę vidinę tuštumą. Tokie atvejai – pavojingi tiek emociškai, tiek mediciniškai.

Grožio priklausomybė – kai vienos operacijos nebeužtenka

Estetinė chirurgija tampa problema tada, kai ji praranda aiškų tikslą. Viena operacija veda prie kitos, o rezultatas vis nepatenkina. Krūtinė per maža – padidinama. Tada per didelė – sumažinama. Veidas koreguojamas tol, kol prarandama natūrali mimika. Tai jau nebe estetikos klausimas – tai priklausomybės modelis, kurį plastikos chirurgai vadina dismorfiniu sutrikimu.

„Blogiausia, kai pacientas neatpažįsta savęs, bet vis tiek sako: dar nepakanka. Tada klausiu – o ką jūs iš tikrųjų norite pakeisti? Veidą ar savęs jausmą?“, – sako Vytautas Jankūnas.
„Toks pacientas gali keistis metų metus, bet jei problema slypi ne veidrodyje, o galvoje – jokios operacijos nepadės.“

Taigi, labai svarbu, kad chirurgas gebėtų pasakyti ne. Ne iš arogancijos, o iš rūpesčio. Ne operuoti, kai tai pavojinga psichologinei paciento sveikatai – tai atsakingos medicinos dalis.

Ką galima vadinti sveiku požiūriu į estetinę chirurgiją?

Estetinė chirurgija turėtų būti sprendimas, kuris kyla iš subrendusio santykio su savimi. Kai žmogus aiškiai žino, ką nori koreguoti, kodėl jam tai svarbu, ir turi realius lūkesčius – operacija dažniausiai tampa teigiamu gyvenimo pokyčiu.

„Man svarbiausia – motyvacija. Jei pacientas sako: „noriu susigrąžinti savijautą, kokią turėjau prieš gimdymą“ arba „nuo paauglystės svajojau pasitvarkyti nosį, nes dėl jos buvau pašiepiamas“ – tai aiškūs, sveiki signalai“, – aiškina Vytautas Jankūnas.
„Tada operacija yra būdas padėti žmogui gyventi laisviau, be nuolatinio slėpimosi.“

Kita vertus, jei žmogus pateikia nuotrauką su įžymybe ir sako –  „noriu atrodyti taip“ arba keičia savo išvaizdą kaskart pasikeitus santykiams ar emocinei būsenai – tai ženklas, kad pirmiausia reikėtų pagalvoti ne apie operaciją, o apie psichologinę pagalbą.

Sąrašas, nurodantis chirurgo pareigas lietuvių kalba, su piktogramomis prie kiekvieno punkto ir „automatiškai išsaugotas juodraštis“, pažymėtas atnaujinimams. Plastikos chirurgų logotipas yra apačioje kairėje. Pavadinimas skelbia „Chirurgo atsakomybė.

Ką turi žinoti pacientas prieš bet kokią operaciją?

Kad plastinė chirurgija būtų sėkminga – pacientas turi pasiruošti ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Tai – ne grožio salonas. Tai – chirurginė intervencija, kuri turi savo rizikas, gijimo laikotarpį ir pasekmes. Ji gali keisti gyvenimą, bet tik tada, kai tikslas – būti savimi, o ne pabėgti nuo savęs.

„Estetinė chirurgija tinka ne visiems. Bet tiems, kuriems ji tikrai reikalinga – ji gali tapti gyvenimo kokybės lūžiu. Visgi, visada sakau – operuokite ne emociją, o kūną. Emociją gydo ne skalpelis.“ – pabrėžia Vytautas Jankūnas.

Plastinė chirurgija gali būti nuostabi pagalba žmonėms, kuriems tam tikra kūno ar veido savybė kelia kančią. Ji gali padėti išsilaisvinti iš kompleksų, pagerinti savijautą, atverti naujus gyvenimo etapus. Bet ji netinka visiems. Ir ji neturi tapti būdu maskuoti emocinį skausmą.

Riba tarp sveiko siekio jaustis gražiam ir pavojingos priklausomybės – labai trapi, todėl kiekvienas pacientas turi sau užduoti klausimą – ar tai apie kūną, ar apie mano santykį su savimi?

Ir tik tuomet ieškoti atsakymų gydytojo kabinete.

author avatar
Vytautas Jankūnas
Dr. Vytautas Jankūnas yra patyręs plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistas, turintis daugiau nei 18 metų patirtį šioje srityje. Per metus jis atlieka daugiau nei 800 operacijų ir apie 1000 grožio procedūrų injekcijomis. Plačiau

Į asmeninę konsultaciją galite užsiregistruoti jums patogiu būdu

Telefonu: +370 652 86486 arba el. paštu:


Grįžti į naujienų sąrašą

    Atsiliepimai