Per mažos krūtys?

Patyrę plastikos chirurgai pastebi, kad dažnai viena ar kita fizinės išvaizdos ypatybė žmogui gali tapti ir tikru psichologiniu išbandymu. Tai, pasak Klaipėdoje savo paslaugas teikiančio plastikos chirurgo Vytauto Jankūno, pasakytina ir apie merginas ar moteris su itin mažo dydžio krūtimis.

„Nepakankamas krūtų išsivystymas gali tapti rimtų kompleksų priežastimi dar paauglystės laikotarpiu. Mergaitės pradeda lyginti savo krūtis su bendramokslių ir padaro išvadą, kad jų krūtys neatitinka grožio idealo. Tokiu būdu atsiranda nevisavertiškumo kompleksas. Tokiame amžiuje sudėtinga suvokti, kad gražios, sveikos krūtys nebūtinai turi atitikti standartą 90-60-90“, – pastebi plastikos chirurgas.

Be to, anot jo, merginos su mažomis krūtimis, pradėjusios lytinį gyvenimą, dažnai būna uždaresnės, kuklesnės. Su šiomis problemomis susiduria ir moterys, kurių krūtų forma ir dydis pasikeitė po gimdymo ir kūdikio žindymo.

Nepakankamas moters krūtinės išsivystymas ir dydis gali būti nulemtas nepakankamo moteriškų lytinų hormonų – estrogenų – kiekio jos organizme. Šių hormonų lygį gali sąlygoti paveldimumas.

Antras dalykas, lemiantis pieno liaukų apimtis – bendrasis riebalinių audinių kiekis organizme. Be to, krūtų dydžio mažėjimui įtakos turi ir gimdymas bei kūdikio maitinimas krūtimi.

Aktyviausiai pieno liaukos vystosi paauglystėje, kai mergaitei yra 13-18 metų. Suaugusios moters krūtų formą jos įgyja 16-17-aisiais gyvenimo metais. Būtent tuo metu dažnai aptinkama kiaušidžių disfunkcija ir, kol nepasiekiama hormonų pusiausvyra, pieno liaukų audiniai būna nepakankamai išsivystę. Ciklo problemas taip pat gali iššaukti ir daug kitų priežasčių: nuo nervinio streso iki vidaus organų ligų.

Krūtys auga vidutiniškai iki 20-ojo gimtadienio, po to pieno liaukų apimtis didėja tik nėštumo metu. Visais kitais atvejais krūtys gali pilnėti tik dėl riebalų sluoksnio didėjimo, sukeliančio krūtų nusileidimą ir nukarimą.

„Jeigu po 15-16 metų amžiaus merginos speneliais visiškai neapčiuopiami pieno liaukų audiniai, galima įtarti krūtų hipoplaziją – šių organų nepakankamą išsivystymą. Ši anomalija aptinkama retai ir pašalinama tik plastinės operacijos būdu. Tikslią diagnozę turėtų nustatyti specialistas“, – pastebi V. Jankūnas.

Kai dėl krūtų didinimo į plastikos chirurgus kreipiasi moterys su itin mažo dydžio natūraliomis krūtimis, specialistai susiduria su pieno liaukų audinių ir poodinių riebalinių ląstelių, dengiančiu implantus, trūkumu. Todėl tokių pacienčių krūtų didinimas susijęs su tam tikromis ypatybėmis, į kurias būtina atsižvelgti.

Kad po operacijos, kai pradinis dydis – nuo 0 iki 1, implantų kontūras dėl audinių deficito nebūtų vizualiai matomas ir apčiuopiamas, būtina įvertinti natūralaus mažo dydžio krūtų specifiką ir imtis atitinkamų priemonių operacijos metu.

Siekdami išvengti implantų viršutinio ir apatinio kontūro išsikišimo, plastikos chirurgai implantų kraštelius kruopščiai padengia aplinkiniais audiniais. Tai garantuoja geriausią krūtų didinimo operacijos efektą.

Šiaip ar taip, V. Jankūnas sako, kad krūtų didinimas rekomenduojamas ne anksčiau kaip sulaukus 18 metų amžiaus – mat būtent tuomet pieno liaukų formavimas pasibaigia.

Augmentacinė mamoplastika atliekama toms pacientėms, kurioms diagnozuotas nepakankamas krūtų išsivystymas arba moteris pati nėra patenkinta savo pieno liaukų apimtimis. Pacientės pageidavimai, anatominės ypatybės visada įvertinami individualiai, asmeninių konsultacijų metu.

Registracija vykdoma ir išsami informacija teikiama mob. tel. +370 687 17553 ir el. p. jankunas@plastikoschirurgai.lt

Grįžti į naujienų sąrašą